EIŠISBOLI



Žį var talaš um Eišisbola kringum aldamótin (1800). Austan undir Dyrhólaey rennur Dyrhólaós ķ sjó, en žegar sjįvargangur fyllir śtfalliš meš sandi svo žar veršur žur fjara sem oft ber viš, žį er žaš kallaš Eiši; žar er hellir ķ berginu fyrir vestan Eišiš sem oft er ķ sjó, en stundum meir eša minna fullur af sandi. en kvaš žó vera įkaflega stór žegar hvorki kreppir aš honum sjór eša sandur.

Ķ žesaum helli var sagt aš héldi til vęttur nokkur og var um hann sagt aš hann hljóšaši įkaflega stundum, einkum undir óvešur. Ekki var hann heldur frķkenndur fyrir aš glettast viš menn sem seint į kveldum voru į ferš į Eišinu.

Hann var kallašur Eišisboli, en ekki var hann sagšur ķ fręndsemi viš Uršarbola žvķ Eišisboli var grunašur um aš vera sjódraugur og jafnvel tilnefndur mašur sem drukknaši ķ sjó hér ķ Śt-Mżrdalnum, en nś er samt Eišisboli fyrir löngu lagztur til hvķldar enda er hellirinn hans nś oftast ķ sjó eša žį meš öllu fullur af sandi.



(Žjóšsagnasafn Jóns Įrnasonar)

Netśtgįfan - maķ 2001